Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd

Selmos Lagerlof „Liovenšioldų žiedo“ trilogiją sudaro trys romanai: „Liovenšioldų žiedas“, „Šarlota Liovenšiold“ ir „Ana Sverd“. Ši trilogija, beje, paskutinis S. Lagerlof kūrinys, atskleidžia visą rašytojos literatūrinį talentą, meistriškumą ir gyvenimišką patirtį.

Tai epas apie penkių kartų moteris. Visos jos vaizduojamos tvirtos, nepalaužiamos jokių nelaimių ir, žinoma, pasiaukojančios. Pirmoje dalyje „Liovenšioldų žiedas“ rašoma apie merginą, kuri netenka artimųjų, neteisingai apkaltinus juos žiedo vagyste. Kitos dvi trilogijos dalys „Šarlota Liovenšiold“ ir „Ana Sverd“ labiau susijusios tarpusavyje. Jose pasakojama apie kilmingos giminės nuskurdusią palikuonę Šarlotą Liovenšiold, jos meilę jaunam ir fanatiškam pastoriui Karlui Arturui. Viskas būtų lyg ir labai gražu, bet niekas nekenkia dviejų žmonių meilei labiau nei trečio žmogaus pavydas, ypač jei tai keršto trokštanti moteris...

Selma Lagerlof (1858–1940) – viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. jai suteikta Nobelio literatūros premija. 

Dėl dažnų negalavimų vaikystę Selma praleido namuose. Pirmosiomis jos mokytojomis buvo mama ir močiutė. Būsimai rašytojai nepaprastą knygos pasaulį atvėrė namų biblioteka. Baigusi mokytojų seminariją Stokholme kurį laiką S. Lagerlof mokytojavo, o vėliau dirbo tik literatūrinį darbą. 1904 m. jai buvo skirtas švedų akademijos aukso medalis, o 1909 m. gruodžio 10 d. – Nobelio literatūros premija.

S. Lagerlof kūrybinį kelią pradėjo rašydama eilėraščius. Kaip ir daugelis šiauriečių menininkų, ji troško eilėmis atskleisti gimtosios šalies grožį. Tačiau netrukus debiutavo romanu „Sakmė apie Gestą Berlingą“. Pradėjo rašyti ištisą romanų ciklą, kuris jai atnešė šlovę ir pripažinimą. Be abejo, viso pasaulio vaikai žino ir jos „Stebuklingąsias Nilso keliones“. Selma Lagerlof iki gyvenimo pabaigos liko romantikė, humanistė, kovotoja už aukštuosius žmogaus idealus.