paskutinis-tamplierius_1450877453-12d8d3d29505b19f3aa7f0e608865409.jpg

Paskutinis tamplierius

Raymond Khoury
Iš anglų kalbos vertė Jonas Čeponis
17x24x3,3 cm, 392 p., kietas viršelis,
Jotema, 2006 m.
ISBN 9955-13-086-5
Jis labai mums pravertė, šis Kristaus mitas.
Popiežius Leonas X, 16-asis amžius

1291-ieji Kristaus metai, Akra — puolamas sultono karių miestas liepsnoja, o galera „Sakalo šventykla“ pakelia bures ir išplaukia, gabendama būrelį riterių ir paslaptingą skrynutę, patikėtą jiems Didžiojo ordino magistro. Laivas pradingsta be pėdsakų.

Šie laikai, Niujorkas — keturi raiteliai, persirengę tamplierių riteriais, įsiveržia į iškilmingą Vatikano lobių parodos atidarymą Metropoliteno muziejuje ir pagrobia paslaptingą viduriniųjų amžių dekoderį, įstumdami FTB agentą Šoną Reilį ir archeologę Tesę Čaikin į mirtiną kaip katės su pele žaidimą. Jiems per tris žemynus tenka lenktyniauti su nuožmiais žudikais, ieškant „Sakalo šventyklos“ paskutinio poilsio vietos ir nerimą keliančios tiesos dėl jo krovinio.

Intriguojantis Raimondo Chaurio romanas „Paskutinis tamplierius“ įdomiai traktuoja daugelio šimtmečių istorijos paslaptį, gaubiančią šį riterių ordiną. Kur dingę jų turtai ir slaptasis archyvas, kodėl juos persekiojęs Prancūzijos karalius ir popiežius? Autorius pabando savaip narplioti šią mįslę.

Remdamasis plačia ir spalvinga mitologija, supančia tamplierius, autorius rutulioja išradingą detektyvinį romaną. Rezultatas — puikus detektyvinės veiklos, romantikos ir religinių-istorinių hipotezių kokteilis įspūdingame fone, pradedant Niujorko kanalizacijos kolektoriais ir baigiant Vatikanu bei užtvindytu viduramžių bažnytkaimiu Turkijoje.
Raymond Khoury 1975-aisiais, pilietinio karo Libane pradžioje, Raymond Khoury nusprendė persikelti iš savo gimtojo Libano į Rajaus (Ray) miestelį Niujorko valstijoje. Baigęs vietinę Rajaus mokyklą Raymond grįžo į Libaną ir pradėjo architektūros studijas amerikiečių Beiruto universitete. Studijų metais jis iliustravo keletą vaikiškų knygų Viduriniųjų Rytų žurnalistikos centrui, Oksfordo universitete. Khoury spėjo baigti Beiruto universitetą iki vėl prasiveržė pilietinis karas. 1984-ųjų vasarą 22-jo jūrų pėstininkų desantinio bataliono jis buvo evakuotas iš Beiruto.
 
Persikėlęs į Londoną, Khoury tapo nedidelės architektų sąjungos nariu. Aštuoniasdešimtųjų viduryje daugelyje Europos vietų architektūra išgyveno didelį nuosmukį, tad jis nusprendė išbandyti kitas karjeros galimybes ir įstojo į Europos verslo administravimo institutą Fontenblo (Fontainebleau) miestelyje, Prancūzijoje. Baigęs institutą ir tapęs verslo magistrantu, jis vėl grįžo į Londoną ir įsidarbino Banque Paribas.

Po kiek laiko jis vis dėlto paliko bankininkystės pasaulį ir grįžo prie savo kūrybinių šaknų. Lankydamasis Bahamų salose su nekilnojamojo turto pardavimo reikalais, jis sutiko Volstrito bankininką, kuris domėjosi kino verslu — kartu su Holivudo rašytojais kūrė scenarijus. Khoury pasiūlė bankininkui idėją, ir ši jam pasirodė originali: nuspręsta pasamdyti profesionalų scenaristą ir realizuoti šią idėją — sukurti filmą. Tada buvo paskambinta į Los Andželą ir bandyta nupasakoti scenaristui visą reikalą. Po keleto bevaisių pastangų pateikti scenaristui aiškų vaizdą, jis nusprendė pats parašyti scenarijaus pagrindus. Kai Khoury partneriui į rankas pateko scenarijaus apmatai, šis pareiškė: „Mūsų žmogus Los Andžele nerašys šio filmo scenarijaus. Rašysi tu, nes tu esi rašytojas.“

Khoury parašė filmo scenarijų, ir šis tais pačiais metais buvo nominuotas Fulbright premijai. Po metų taip pat ir kitas jo scenarijus — pusiau autobiografinis pasakojimas apie jo mokslo metus kolegijoje per pilietinį karą buvo nominuotas Fulbright premijai. 1996-aisiais jis įsigijo Melvino Brego romano „Batermero mergelė“ (The Maid of Buttermere) filmo teises ir šiam kūriniui parašė scenarijaus aranžuotę. Tuo pat metu sukūrė pradinį „Paskutinio tamplieriaus“ (The Last Templar) scenarijų. Greitai Variety buvo paskelbta, kad Robertas De Niras ėmėsi kūrinio „Batermero mergelė“ prodiuserio darbo ir pagrindinio veikėjo vaidmens. Nuo to laiko Khoury dirbo kaip filmų scenaristas ir prodiuseris Londone ir Los Andžele. Dabar jau penktą sezoną darbuojasi BBC kanale su populiariomis Spooks serijomis, JAV žinomu kaip MI-5. Taip pat jis rašo „Paskutinio tamplieriaus“ scenarijaus aranžuotę ir ruošia naują romaną. Raymond Khoury gyvena Londone su žmona ir dviem dukromis.
Su žodžiu „tamplierius“ pavadinime, šis romanas neišvengiamai sukels palyginimus su Deno Brauno „Da Vinčio kodu“. Įkomponuotas į Niujorką po rugsėjo 11-os veiksmas prasideda įžūliu keturių raitelių antpuoliu prieš Mtropoliteno meno muziejų iškilmingo Vatikano lobių parodos atidarymo metu. Kai viena iš nusilkaltimo liudininkių, archeologė Tesė Čaikin atpažįsta, kad banditai buvo persirengę tamplierių riteriais, ji ir FTB agentas Šonas Reilis įveliami į intrigą, kuri savo šaknimis siekia 1291-uosius metus, kai žlugo Jeruzalė. Tarp pavogtų iš muziejaus meno kūrinių yra retas rotorinis koderis. Ką šis iššifruos? Ar sugebės Čaikin ir Reilis patvirtinti kai kurių tamplierių teiginių autentiškumą? Kiek toli Vatikanas eis, stengdamasis apsaugoti tikinčiuosius? Khoury pasiūlo nepaprastą tamplierių paslaptį, vėliau slepiamą Vatikano, nes jeigu ši būtų atskleista, amžinai pakeistų krikščionybę. Tiems, kurie jau pavargę nuo pastarojo meto srauto knygų apie Mariją Magdalietę ir Šventąjį Gralį, šis romanas suteiks pageidaujamos atvangos. Rekomenduojama populiariosios grožinės literatūros rinkiniams.
Library Journal

... puikus detektyvinės veiklos, romantikos ir religinių-istorinių hipotezių kokteilis įspūdingame fone...
Raymond Khoury pasinaudoja viena iš nedaugelio pertraukėlių šiame spartaus tempo pasakojime, kad galėtų pasiųsti ironišką pasveikinimą „Da Vinčio kodui“ ir visiems ezoteriniams, pseudoistoriniams ginčams, supantiems Deno Brauno romaną, o paskui labai efektingai ir nepaprastai patraukliu stiliumi sugeba pranokti Deną Brauną netgi dar puikesniu paraistoriniu pasakojimu. Remdamasis plačia ir spalvinga mitologija, supančia tamplierius, Khoury rutulioja išradingą detektyvinį romaną dviem lygiagrečiomis vėžėmis... Rezultatas — puikus detektyvinės veiklos, romantikos ir religinių-istorinių hipotezių kokteilis įspūdingame fone, pradedant Niujorko kanalizacijos kolektoriais ir baigiant Vatikanu bei užtvindytu viduramžių bažnytkaimiu Turkijoje. Nuostabu, jaudinama ir, palyginti su „Da Vinčio kodu“, kurio būtų nesąžininga čia nepaminėti, Khoury personažai yra jeigu ir ne absoliučiai įtikimi, tai geriau išbaigti ir turintys kur kas daugiau humoro, nei Deno Brauno. Jų argumentai dėl tikėjimo priešpriešos su mokslu nepaprastai įdomūs, ir jų pasvarstymai, ką daryti su „Aukščiausiąja tiesa“, jeigu ją suras, turi gilumo, koks retai aptinkamas populiarioje grožinėje literatūroje.
Politiken, Danija

Knyga ne tik nepaprastai įdomi, bet ir suteikia mums solidžius pagrindinių veikėjų portretus — FTB agento Šono Reilio ir archeologės Tesės Čaikin... Khoury nieko nenuslepia, kviečia mus dalyvauti bandant surasti dingusį paliudijimą iš pačių ankstyviausių krikščionybės laikų: žmogžudystės, gaudynės automobiliais ir jaudinanti, verčianti kramtyti nagus, nardymo ekspedicija, o kartu ir skyriai, vaizduojantys paskutinio tamplieriaus žūtbūtines grumtynes, 1291-aisiais palikus Šventąją Žemę. Knygos skaitytojai bus tiesiog prirakinti prie savo krėslų. Khoury mikliai sumaišo rimtą veiksmą ir šiek tiek romantikos su gerai parašytais, labai įžvalgiais pasvarstymais apie religiją ir tikėjimą, kai Tesė, išugdyta remtis protu ir išsimokslinusi skeptikė, susiduria su tokiu stipriu Reilio tikėjimu. Kiek toli leisitina morališkai eiti, siekiant išsaugoti iliuziją, ir ar ši iliuzija galiausiai padeda aukštesniam tikslui? Ar priimtina apgaudinėti milijonus žmonių, neturinčių nieko daugiau, kuo galėtų remtis skurdo ir priespaudos pasaulyje, kaip tik tikėjimą?.. Jau seniai aš skaičiau tokį turiningą trilerį kaip Raymond Khoury „Paskutinis tamplierius“. Kiti pernelyg įvertinti bestseleriai gali trauktis į šalį, šis — tikras dalykas.
Weekendavisen, Danija

Skirtingai nei daugelis naujausių šio žanro romanų autorių, Khoury žino, kada sustoti, pridurti smulkmenų, ir leidžia siužetui rutuliotis savaime. Hipotezė, sudaranti romano foną — tamplierių lobio „paslaptis“ — intriguojanti ir beveik įtikima. Ir kad ir kaip būtų, išlikite dėmesingas iki paskutinio puslapio — kaip tik jame autorius suteikia siužetui paskutinį posūkį.
ABC Wide Bay Queensland, Australija

Didžioji visų laikų paslaptis... Raymond Khoury parašė įsimintiną kūrinį, kuriame sukrečiantys, prikaustantys dėmesį nuotykiai patraukia skaitytoją nuo pat pirmo puslapio. „Da Vinčio kodo“ gerbėjai pamėgs šį įspūdingą konspiracijos, veiksmo ir detektyvo kokteilį.
The Mystery and Thriller Club, Jungtinė Karalystė

Nuostabus istorinis detektyvinis pasakojimas, nuodugniai aprašantis tamplierius ir politines viduramžių jėgas. Vengiantis brautis į Deno Brauno teritoriją, Khoury darbas nuotaikingas, su įtikimais personažais ir kupinas įtampos momentų.
Good Reading Magazine, Australija

Knyga kupina įsimintinų akimirkų, kuriose istoriniai faktai susipina su vaizduotės pramanu. Įvykiai skrieja nenumaldomu greičiu, tačiau niekad nepametama pagrindinė mintis, kūrinys netampa sudėtingas.
M Plus, Pan European Business Journal
Jis labai mums pravertė, šis Kristaus mitas.
Popiežius Leonas X, 16-asis amžius

Senasis Akros miestas, Jeruzalės karalystė, 1291-ieji. Tuo metu, kai sultono vyrai mėgaujasi degančio Akros miesto vaizdu, atsiskyręs laivelis su jaunu tamplierių kunigaikščiu Karmiečiu Martinu, jo mokytoju Viljiečiu Emaru ir paslaptinga skrynia, kuri buvo patikėta mirštančio didžiojo ordino magistro, išnyksta jūros horizonte.

Laivas niekada nepasiekė kelionės tikslo.

Dabartiniai laikai, Manhatanas: Iš Centrinio parko tamsumos išnyra keturi kaukėti raiteliai tamplierių kunigaikščių apdarais ir dideliu greičiu įskrieja į muziejų. Manhatano aukštuomenė, tuomet susirinkusi į Vatikano lobių parodos atidarymo iškilmes, priversta išsisklaidyti. Šio sąmyšio metu archeologė Tesė Čaikin labai išsigandusi, tačiau nesitraukdama akylai stebi, kaip šių raitelių vedlys nukreipia dėmesį į vieną iš muziejaus eksponatų — keistą viduriniųjų amžių prietaisą. Sumurmėjęs keletą žodžių lotyniškai, jis sugriebia šį eksponatą ir pamojęs raiteliams joti paskui, dingsta juodoje Manhatano naktyje.

Tyrimų komandai vadovauja Šonas Reilis, antiteroristinių išpuolių specialistas ir katalikybės propaguotojas. Į pagalbą jam atskuba ilgametis jo partneris Nikas Aparas ir Vatikano pasiuntinys monsinjoras De Andželis. Kai vienas po kito aptinkami riterių lavonai, o pavogtojo prietaiso reikšmė vis labiau aiškėja, Tesė tampa daugiau nei šios bylos liudytoja. Ji ir Reilis pasineria į tamsią slaptą istoriją, kuri prasideda Kryžiaus karų metais — paskutinių išgyvenusiųjų tamplieriųlemtinga kelione iš Akros į Paryžiaus miestą. Bandydami išsiaiškinti prarastąją tamplierių paslaptį Tesė ir Reilis susiduria su mirtinais pavojais. Jie leidžiasi į rizikingą kelią, kuris juos ves per Manhatano miesto kapines ir požemius, per žemynus apleistų Turkijos kalnų ir atokių Graikijos salelių link, per Viduržemio jūros audrą į pačią Vatikano širdį.

Nepalaužiamas Tesės atsidavimas mokslinei tiesai griauna tarp jos ir FTB agento gimstančius romantiškus santykius. Su kiekvienu žingsniu paslapties atskleidimo link Reilis grimzta į dvasinį ir profesinį konfliktą, kuris galiausiai tampa šio atradimo našta.

Viena vertus, „Paskutinis tamplierius“ yra greitai skaitomas šiuolaikinis nuotykių trileris, prasidedantis Niujorke ir nukeliantis skaitytojus į skirtingas žemynų vietas; knyga yra suskirstyta į penkis epinio žanro skyrius. Veiksmas prasideda paskutiniaisiais Kryžiaus karų metais, kada paskutinis tituluotas tamplierius, kuriam yra patikima ordino paslaptis, ištrūksta iš degančio Akros miesto ir bando pasiekti Prancūziją.

Kita vertus „Paskutinis tamplierius“ yra pateikiamas kaip gerai apmąstytas, provokuojantis nūdienos religijos tyrimas. Tai veikalas, supriešinantis istorinius faktus ir tikėjimą — Katalikų bažnyčios atsiradimą. 

„Paskutinis tamplierius“ — tai drąsus žvilgsnis į ankstyvųjų laikų bažnyčią. Ši knyga skatina skaitytoją susimąstyti, kur slypi tiesa, o kurie reiškiniai kelia abejones.

Jums gali patikti

sventove_1450771163-4f2d423c8c7096edeb7cc5a854fdd19d.jpg
Šventovė Raymond Khoury