Plytų gatvė

Sunkus atėjimas į šį pasaulį Bangladešo kaimelio lūšnoje Naznyn pripildo fatalizmo, kuris jos neapleidžia net ištekėjus už „išsilavinusio“ Čianu. Jos gyvenimas Londone iš pažiūros atrodo ramus. Metų metus ji daro tai, ko iš jos tikimasi — tvarkosi namuose ir augina vaikus. Vis dėlto Naznyn tarsi balansuoja ant lyno, ištempto tarp dukters kaprizų ir vyro nepasitenkinimo. Čianu stengiasi griežtai auklėti vyresniąją dukterį. „Neprašiau manęs čia pagimdyti“, — dažnai atrėžia Šahana.

Šią trapią ramybę sudrumsčia Karimas. Jis Naznyn paakina susimąstyti apie savo troškimus; jis sukelia joje į kitur — tačiau tai, ką ji galiausiai išvysta, nustebina juos abu.

Kol palengva skleidžiasi vidinės Naznyn galimybės, jaunesnioji jos sesuo Hasina, likusi Bangladeše, stačia galva metasi į gyvenimą: pirmiausia „išteka iš meilės“, paskui bėga nuo smurtaujančio vyro. Hasinos laiškai iš Dakos, įausti į visą romaną, išsamiai nupasakoja neįveikiamų nesėkmių pasaulį. Skirtingai savarankišką gyvenimą pradėjusios seserys kiekviena savaip išlaiko autentišką gimtojo krašto dvasią, tačiau abi veržiasi asmenybės laisvės link.

Gražiai parašyta — tai komiška, tai sminganti į pačią širdį — „Plytų gatvė“ nepaliks nė vieno skaitytojo abejingo.

Monika Ali gimė bangladešiečio ir anglės šeimoje 1967 m. Dakoje (tuo metu buvęs Rytų Pakistano administracinis centras, dabar — Bangladešo sostinė). Per 1971 m. pilietinį karą su tėvais emigravo į Didžiąją Britaniją. Gyveno Boltone (Mančesteris), vėliau studijavo politiką, filosofiją ir ekonomiką Vedhamo (Wadham) koledže ir Oksfordo universitete. Dirbo leidybos srityje, augino sūnų ir dukrą, o atsiradus laisvesnio laiko, ėmė rašyti pirmąjį savo romaną „Plytų gatvė“ (Brick Lane) — platų epinį pasakojimą apie Bangladešo emigrantų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Monika Ali gyvena Londone.

Įspūdingas palyginti jaunos (g.1967) rašytojos Monikos Ali (Monica Ali) romanas „Plytų gatvė“. Nors tai pirmasis autorės romanas, 2003-iaisiais, vos tik pasirodęs Didžiojoje Britanijoje, iškart susilaukė daug dėmesio ir net pateko į trumpąjį (shortlist) finalininkų sąrašą garbingiausiam Tautų Sandraugos šalyse literatūriniam apdovanojimui — Booker premijai — gauti.

Monika Ali gimė Bangladeše, bangladešiečio ir anglės šeimoje, ir tik vėliau, būdama ketverių, tėvynėje kilus pilietinio karo neramumams, su tėvais emigravo į Didžiąją Britaniją. Apie bangladešiečių emigrantų gyvenimą ji ir rašo savo spalvingame epiniame romane „Plytų gatvė“ (šioje Londono gatvėje ir greta jos — beveik be išimties emigrantų iš Bangladešo gyvenamasis kvartalas).

Konkretusis romano turinys, siužetas, ganėtinai įvairus, jį sunku keliais sakiniais atpasakoti — kyla įspūdis, kad autorė stengėsi į vieną kūrinį sutelkti kuo daugiau savo pastebėjimų, susikaupusių per keturiasdešimt gyvenimo metų, o kai kuriuos fragmentus įmanoma traktuoti kaip atskirus apsakymus. Vis dėlto nepasakytum, kad romanas yra fragmentiškas, nes jį vienija labai stiprus charakteris, pagrindinė kūrinio veikėja Naznyn, kuriai tėvas randa labai „tinkamą“ jaunikį Londone ir tokiu būdu išvaduoja iš skurdo Bangladešo kaimelio lūšnoje. M. Ali itin autentiškai atskleidžia mums ištisą emigrantų egzistencijos skalę Naznyn akimis — nuo paprasčiausių buities smulkmenų ir tarpusavio santykių iki giliausių dvasinių įžvalgų. Panašiai turtingas ir romano stilistinis lygmuo, kur kaitaliojasi subtiliai giedras komizmas su jaudinamu egzistenciniu tragizmu.

Nors veiksmo vieta čia labai lokalizuota (Bangladešo kaimelis ir nedidelis Londono kvartalas), M. Ali savo pasakojimu sugebėjo aprėpti itin platų šiuolaikinės civilizacijos temų ir problemų diapazoną. Kaip žmogaus likimą paliečia vis spartėjantis globalizacijos procesas? Kaip jis transformuoja atskirų tautų ir net ištisų rasių identitetą — jų gyvenimo būdą, papročius, religinius įsitikinimus? Didžiosios pasaulio politikos problemas ir konkrečias jų apraiškas — „trečiojo“ pasaulio gyventojų emigravimą į Vakarus, islamo susidūrimą su Vakarų kultūra ir įsižiebiančius konfliktus, netgi 2001-ųjų rugsėjo 11 d, teroro išpuolį, karą Irake, Čečėnijoje ir t. t. — rašytoja perteikė, kaip jau minėta, pagrindinės veikėjos Naznyn akimis. Viename asmenyje, viename charakteryje tarsi veidrodyje atsispindi tai, kas šiaip jau atrodo pasklida, globalu ir labai nutolę nuo paprasto, kuklaus žmogaus…

Jonas Vabuolas